Susidomėjau kokio amžiaus žmonės užklysta į mano tinklaraštį. Kas prenumeruojatės RSS, prašyčiau užeiti į puslapį ir prabalsuoti už jums tinkamą amžiaus grupę.
Galbūt, kai žinosiu, kokio amžiaus skaitytojus turiu, geriau žinosiu kokius įrašus ateityje publikuoti.
Gal surimtėsiu, gal atvirkščiai. O gal išvis užsidarysiu.
Apklausą rasite po dešine, virš naujausių komentarų.
Tai kiek jums metų ?
Lengvas receptas, kaip pasidaryti pirtį namų virtuvėje. Už kokią nors žalą jūsų virtuvei ar jums, žinoma, neatsakau.
Jums reikės:
- nedidelės virtuvės
- puodų
- vandens
- kokių nors kvapnių žolelių
- kompanijos
Pradedam. Užsidarote langus, orlaides, duris ir šiaip visas skyles, jungiančias su išoriniu pasauliu. Pripilate tris-keturis puodus vandens ir užvirinate. Į vieną puodą įberiate kvapnių žolelių.
Štai ir viskas. Netrukus pakvips, prigaruos ir pradėsite prakaituoti.
Tikra istorija, kaip buvo sukurta Visata arba “atsakas į garsiausios pasaulyje pasakos (Biblijos) skleidžiamas tiesas”:
Kadaise nebuvo nieko, tik truputis tuštumos ir jos viduryje, o gal kažkur kampe stovėjo sofa. Ant jos visą amžinybę išsidrėbęs sėdėjo išblyškęs ir plonas, lyg šakalys dėdė. Jo vardas - Saveidša. Taip apgailėtinai jis atrodė, nes jau visą amžinybę nevalgė, negėrė ir šiaip nieko neveikė, tik sėdėjo ant tos sofos.
Bet štai kartą, po dviejų amžinybių, jam atsibodo toks nuobodus gyvenimas. Užsimanė pažaisti. Pažaisti su kuo nors, kas būtų panašus į jį. Jam paprasčiausiai norėjosi pramogų.
Pirmiausiai, sugalvojo sukurti savo žaisliukams aplinką. Sukaupęs galybę seilių, spjovė kažkur šalia savęs ir taip susikūrė vanduo. Iškrapštė visus nešvarumus iš panagių - ir taip susikūrė žemė. Ir galiausiai pradėjo spragsėti pirštais - taip netikėtai atsirado vyras ir moteris.
Įdomu, kodėl Saveidša sukūrė dvi lytis, kai visas tas amžinybes tebuvo viena ? Na, juk reikėjo intrigų žaidime. Reikėjo kažkokio veiksmo, tad kas geriau, jei ne dvi nesusišnekančios būtybės ? Bendra kalba čia niekuo dėta. Pirmiesiems gyviams davė vardus Petras ir Petronėlė. Sulipdė iš žemės ir vandens jis jiems planetą, visą jos žemę nudažė raudonai ir planetą pavadino Marsu.
Stebėjo jų bendravimą ir netrukus suprato, kad nors jo marsiečiai buvo skirtingų lyčių, tačiau idėja, jog ir vyras ir moteris atrodė vienodai, nebuvo gera. Abu išblyškę, abu ploni, kaip ir Saveidša. Petro ir Petronėlės išvaizdų vienodumas padėjo jiems rasti bendrą kalbą, todėl netrukus Marse pradėjo klestėti technologijos. Visi vieni kitus suprato ir padėjo vieni kitiems. Tai tapo nuobodu Saveidšai. Jis nusigrežė nuo savo kūrinių ir sukūrė šį tą naujo ir visiškai kitokio - planetą Žemę su ne į Saveidšą panašius žmones. Vyras ir moteris buvo dabar skirtingi viskuo, todėl bendravimas tapo gerokai sunkesnis ir įdomesnis.
O kas vyko toliau, daugmaž rašoma istorijos vadovėliuose.
Todėl netikėkite Biblija, Koranu ar dar kuo kitkuo ! Visur vien tik melas ! Mokslininkais irgi netikėkite, nebuvo jokių dinozaurų, tai kažkoks sąmokslas…
Visa tiesa tik šiame įraše.
Moterų bokso šou įvyko šiandien, kuomet paskelbtas įrašas. Visa tai surengė Aarhuso verslo akademija. Įtikinau kambarioką nuvažiuoti pasižiūrėti, bet net nesitikėjau, kad nuotykiai prasidės vos išėjus iš namų.
Sugalvojom važiuoti dviračiais. Tik sėdom ant jų - pradėjo lyti ir kuo toliau, tuo smarkiau. Nieko, važiavom per lietų ir vėją, į kalną, nuo kalno… Užėję į akademiją patraukėm visų dėmesį. Dauguma žiūrovų jau buvo atvykę anksčiau, kol dar nelijo. O mes per pačią audrą, kuri dar labiau įsismarkavo, kai atvykom į vietą. Šlapi nuo galvos iki kojų, susėdom žiūrėti.
Pats boksas nebuvo labai įspūdingas. Bet idėja ir atmosfera man patiko. Visas šou buvo suskirstytas į kelias dalis. Iš pradžių porą vaikų (berniukų !) apšilinėjo arenoje, vėliau susikovė. Jų kova buvo viena iš geresnių šiame šou. Kovojo ir studentės su didžiulėmis bokso pirštinėmis, kad visiškai nesusižeistų. Po to, kelios šiek tiek rimtesnės dvikovos, juodaodžio hip-hopas.
Paskutinė kova - Danijos kažkokia čempionė prieš Europos kažkokią čempionę. Deja, nelabai arši kova, nors smūgiai žinoma buvo stipresni, nei kitų kovotojų. Bet kažko trūko.
Vis dėlto, pagirtina iniciatyva. Daugiau tokių renginių.
Paspaudus ant nuotraukos, atsidarys visas albumas. Žinau, kokybė prasta.
.jpg)
Tiek vyrai, tiek moterys susiduria su bendravimo problemomis su priešinga lytimi. Spėju ne kartą esate girdėję palyginimus, kad “vyrai kilę iš Marso, o moterys - iš Veneros”. Perskaičiau John Gray (Džono Grėjaus) knygą tokiu pavadinimu.
Joje aiškinama, kaip bendravimą, teiginius, prašymus, elgseną interpretuoja vyrai ir moterys. O jie tai daro visiškai skirtingai. Todėl bendraujant iškyla keblumų, nes pvz. moteris tikisi, kad vyras elgsis taip, kaip pasielgtų kita supratinga moteris. Štai viena iš moterų klaidų:
“Jos mano, kad jų partneriai žino, ką atsakyti. Moterys slapčiomis mąsto taip: „Man nereikia sakyti jam, ko aš noriu; jeigu jis tikrai manemyli, tai žinos, ką turi daryti.” Bet joms nevertėtų užmiršti, kad vyrai yra kilę iš Marso ir nežino, ko iš tikrųjų reikia moterims; jiems būtina aiškiai tai pasakyti.”
Kitas patarimas, labai susijęs su aukščiau įvardintu. Tai konkretus prašymas ką nors padaryti:
“Atminkite, jog vyras laukia, kad jam pasakytumėte, kada ir kiek jis turi jus paremti. Jis laukia jūsų prašymo. Jam būna viskas aišku, kai ji paprašo labiau ja pasirūpinti arba be užuolankų pasako, jog jis turėtų tai padaryti. Mat prašomas jis žino, ko ji iš jo nori. Daugelis vyrų patys nežino, ką jie turėtų daryti. Net tuomet, kai jaučia per mažai skiriąs jai dėmesio, kol ji atvirai nepaprašys jo paramos, jis gali dar labiau atsiduoti dideliems darbams, pavyzdžiui, savo darbui, tikėdamasis, kad geresnė sėkmė darbe ar didesnis uždarbis padės sutvarkyti tuos reikalus.”
Kad nepagalvotumėt, jog tik peikiu, kokios moterys nesupratingos, galiu užtikrinti, jog knygoje pilna panašių teisingų patarimų ir vyrams. Ir pabaigai pridedu paskutinę vieną labiausiai man patikusių minčių, su kuria sutinku visu šimtu procentų:
“Ji [žmona] turi būti jums svarbesnė už vaikus. Jūsų dėmesys jai visada turi būti didesnis negu vaikams, ir vaikai turi tai matyti.”
Iš dalies mano sukurtas patiekalas iš skirtingų azijietiškų ingridientų.
Reikės:
+ vištienos filė
+ ryžių
+ kinietiškų salotų
+ tailandietiško padažo
+ japoniško sojų padažo
+ vištienos prieskonių (Santa Maria), baziliko, druskos
Supjaustome vištieną mažais kubeliais, sudedame į dubenėlį. Apibarstome vištienos prieskoniais, baziliku ir užpilame sojos padažu. Viską išmaišome ir šitaip truputį pamarinuojame. Tuo tarpu įdedame virti ryžius. Ryžiai verda apie dvidešimt minučių, vištienai kepti - priklauso nuo ugnies karštumo.
Paliekame ryžius virti, įdedame į įkaitintą keptuvę kepti vištieną. Salotų kepti šiaip jau nereikia, tik pašildyti. Jau ryžiams baigiant virti, sudedame ant vištienos salotas ir pakepiname kartu. Išvirtus ryžius uždedame ant viršaus, viską pamaišome ir įlašiname tailandietiško padažo (jis aštrus). Dar pamaišome ir po kelių akimirkų galima valgyti.
Visus ingridientus galima rasti pirkti bet kuriame didesniame prekybos centre. Galbūt su kinietiškomis salotomis kitokia situacija, nežinau, neteko pirkti Lietuvoje.
Jei nėra pirkti, teks pasinaudoti savo fantazija. Virtuvėje reikia nebijoti eksperimentuoti, nežinia kas skanaus gali gautis.
Skaityti toliau »
Mano sapnas iš rugsėjo 8-osios į 9-ąją:
Erdvėlaivis kyla, žiūriu pro langą kaip tolsta Žemė. Keliaujame keliese į Mėnulį. Tuo pačiu dar beskrendant išleis į atvirą kosmosą. Deja, šitos dalies nepamenu, bet žinau, kad “plaukiojau” atvirame kosmose, net jausmas širdyje atsibudus išliko. Toks geras, toks nerealus, toks nežemiškas ir nepakartojamas.
Mėnulyje yra deguonies. Na, nėra, bet aš taip sapnuoju. Nusileidus dar pažiūriu pro langelį į Mėnulio paviršių - toks pats, kaip iš mokslinių nuotraukų. Tik dar yra kažkas, kas būna tik sapnuose. Žolė. Išlipus į paviršių, mus pasitinka NASA astronautai, pjaunantys žalią, tarsi Žemėje, žolę su žoliapjove.
Sapnas staiga pasikeičia, aš jau nusileidęs Žemėje ir manęs kažkas klausia apie kelionę. O aš atsakau:
- Išsipildė viena didžiausių mano svajonių. Norėčiau ten dar kartą nuvykti.
Sapnai pildosi ?
